- kernėti
- 1 kernė́ti, -ė́ja (ker̃na), -ė́jo intr. nykti, skurdžiai augti, kerėti: Obelėlė kernė́jo kernė́jo ir nudžiūvo Svn. Blogai pasodintas medelis ker̃na, neauga Pnd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kernėti
Look at other dictionaries:
kernėti — 2 kernėti, ėja, ėjo žr. 1 kermėti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkernėti — 2 apkernėti žr. 1 apkermėti 2: Šulinys ledais apkernėjo Svn. kernėti; apkernėti; užkernėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukernėti — 1 sukernėti intr. skurdžiai augant susitraukti: Kas čia do vaikas: sukernėjęs kaip keras! On. Kelias driekėsi lygiai, vienodai, retais sukernėjusių pušelių brūzgynais rš. kernėti; sukernėti; užkernėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkernėti — 1 užkernėti intr. dėl skurdo nustoti augti: Kokis ten dyvas, kad jų vaikai užkernėję – anys niekuomet nematė gero kąsnio Dglš. kernėti; sukernėti; užkernėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkernėti — 2 užkernėti žr. 1 užkermėti 2: Langai užkernėję nuo šalčio Pnd. Pas juos gryčioj užkernėję visi pakraščiai Pnd. kernėti; apkernėti; užkernėti … Dictionary of the Lithuanian Language
